Gvazdikėliai - vientisi

Gvazdikėlis nėra sėkla. Tai žiedo pumpuras, nuskintas prieš jam išsiskleidžiant ir išdžiovintas, kol tampa kietas ir tamsiai rudas - todėl jis ir yra tokios formos: siaurėjantis kotelis su maža apvalia galvute, kuri yra neišsiskleidę žiedlapiai. Kartą pamatęs jį kaip pumpurą, nebegali to pamiršti, ir tai paaiškina, kodėl gvazdikėliai virtuvėje elgiasi būtent taip.

Jie yra koncentruočiausias prieskonis visoje šioje serijoje, ir net ne iš arti. Gvazdikėlis yra maždaug aštuoniasdešimt-devyniasdešimt procentų eugenolio - vienas junginys atlieka beveik visą darbą: šiltas, saldus, vaistinis ir tirpdantis liežuvį, jei perkandi vientisą. Tas tirpimas tikras ir yra ta pati priežastis, dėl kurios gvazdikėlių aliejus atsiranda odontologijoje. Niekas kitas prieskonių stalčiuje nėra taip valdomas vienos molekulės, todėl gvazdikėlis skanauja tik savimi ir taip lengvai užgožia patiekalą.

Praktinė išvada paprasta: dėk mažiau, nei atrodo reikia. Vieno ar dviejų gvazdikėlių užtenka šeimos dydžio puodui ryžių pakvėpinti. Keturi priverčia ryžius skanauti gvazdikėliais. Aštuoni padaro juos nevalgomus. Tie, kurie kartą taip nudegė, paskui visą gyvenimą jų deda per mažai, o tai savo ruožtu irgi klaida - teisingu kiekiu šis prieskonis tikrai puikus.

Egipte gvazdikėliai keliauja į puodą su ilgai troškinta mėsa, į fattos sultinį, į mahshi ir į vientisų prieskonių mišinį, kuris pakvepina ryžius. Visame Viduržemio regione jie smaigstomi į svogūną sultiniui. Jie priklauso viso regiono prieskoninės arbatos ir kavos tradicijoms, taip pat pusės Europos žiemos gėrimams - karštam vynui, prieskoniniam sidrui ir gvazdikėliais nusmaigstytam apelsinui, kuris jau šimtmečius yra kalėdinis papuošimas.

Už sūriosios virtuvės ribų jie neša didžiulę dalį kepinių. Gvazdikėlis yra meduoliuose, speculaas sausainiuose, moliūgų prieskonių mišinyje, kalėdiniame pyrage ir daugumoje mišrių prieskonių. Jis taip pat yra garam masaloje, kiniškame penkių prieskonių mišinyje, etiopiškame berbere ir marinavimo prieskoniuose, naudojamuose viskam nuo silkės iki torshi. Labai nedaug prieskonių taip laisvai jungia saldžią ir sūrią puses.

Gvazdikėliai nėra egiptietiški ir niekada nebuvo. Jie kilę iš Malukų salų Indonezijoje, pirminių Prieskonių salų, ir ilgą istorijos atkarpą niekur kitur pasaulyje neaugo. Tas vienas faktas nulėmė stebėtinai daug pasaulio istorijos: portugalai, o paskui olandai kovojo dėl prekybos kontrolės, olandai net naikino gvazdikėlių medžius už jų valdomų salų ribų, o galiausiai augalai buvo slapčia išvežti ir įveisti kitur. Tavo virtuvėje esantis gvazdikėlis yra tiesioginis vienos labiausiai ginčytų prekių istorijoje palikuonis.

Pirk vientisus. Malti gvazdikėliai viršutines gaidas praranda per kelias savaites, o lieka plokščias vaistinis pagrindas - būtent ta dalis, kurios žmonės nemėgsta. Vientisi pumpurai laiko aliejų užsandarintą viduje ir sumalami per kelias sekundes, kai prireikia miltelių. Geri pumpurai yra putlūs, o ne susitraukę, vis dar truputį aliejingi, ir patrynus palieka kvapą ant pirštų.

Egipte šaltu oru į arbatą dažnai įmetamas vienas ar du gvazdikėliai, ir tai čia pateikta kaip to papročio aprašymas, o ne teiginys apie sveikatingumą; tai nėra medicininis patarimas.