Džiovinti avinžirniai

Tai džiovinti avinžirniai: neskaldyti avinžirniai, išdžiovinti ir nevirti, paruošti mirkyti ir virti namuose. Egipte jie parduodami kaip hummus el-sham, tuo pačiu pavadinimu, kuriuo vadinamas ir iš jų gaminamas karštas žiemos patiekalas puodelyje; tai tradicinis pavadinimas, kuris nieko nesako apie tai, kur jie buvo užauginti. Tai 100 % avinžirniai, nieko nepridėta. Perkame juos urmu ir patys supakuojame į pakartotinai užsandarinamus 500 g ir 1 kg maišelius.

Džiovintus avinžirnius prieš virimą reikia ilgai mirkyti: aštuonias–dvylika valandų šaltame vandenyje, per kurias jie išbrinksta maždaug dvigubai. Tada jie verdami ant silpnos ugnies maždaug valandą–pusantros valandos arba trisdešimt–keturiasdešimt minučių greitpuodyje, kol suminkštėja. Išvirti iš džiovintų, jie išlaiko tvirtesnę tekstūrą nei konservuoti avinžirniai, o vanduo, kuriame jie virė, pats tampa sultiniu. Skonis švelnus ir šiek tiek saldus, ir jis perima skonį visko, kas dedama į puodą: svogūno, kumino, česnako, citrinos.

Egipto žiemomis iš gatvės vežimėlių pardavinėjamas hummus el-sham: karšti avinžirniai, patiekiami puodelyje su jų pačių prieskoniais pagardintu sultiniu, citrinos sultimis ir kuminu. Namuose iš tų pačių avinžirnių gaminamas humusas, trintuvu sutrintas iki vientisos masės su tahini, citrina ir česnaku. Jie dedami į troškinius su pomidoru ir svogūnu, į salotas su petražolėmis, citrina ir alyvuogių aliejumi, o šaukštas jų dedamas ant koshari viršaus. Iškepti orkaitėje su trupučiu aliejaus ir druskos, jie virsta traškiu užkandžiu.

Prieš virdamas išberk juos ant lėkštės ir išrink visus smulkius akmenėlius ar luobelių likučius, tada nuplauk sietelyje po šaltu vandeniu, kol vanduo bus beveik skaidrus. Mirkyk juos aštuonias–dvylika valandų arba per naktį, gausiai užpylęs šalto vandens: vandens turi būti maždaug tris kartus daugiau nei avinžirnių. Nukošk juos, užpilk šviežiu vandeniu, užvirink, nugriebk putas ir virk ant silpnos ugnies maždaug valandą–pusantros valandos, kol vienas avinžirnis lengvai susitrins tarp dviejų pirštų; greitpuodyje skirk trisdešimt–keturiasdešimt minučių. Ruošdamas hummus el-sham, pasilik nuovirą, pagardink jį kuminu ir druska ir patiek jame karštus avinžirnius puodeliuose, užspaudęs ant viršaus citrinos sulčių. Ruošdamas humusą, virk juos, kol taps labai minkšti, ir dar šiltus sutrink trintuvu su tahini, citrinos sultimis, česnaku, druska ir trupučiu nuoviro. Norėdamas juos iškepti, gerai nusausink išvirtus avinžirnius, išmaišyk su aliejumi ir druska ir kepk apie 200 °C temperatūroje maždaug pusvalandį, retkarčiais papurtydamas skardą, kol taps traškūs.

Alergija avinžirniams nėra dažna, bet ji pasitaiko: jei kada nors esi reagavęs į avinžirnius, lęšius, žirnius ar kitus ankštinius, jų nevalgyk. Negalime patvirtinti, kad jie buvo perdirbti ar pakuoti atskirai nuo riešutų, žemės riešutų ar sezamo, tad jei turi maisto alergiją, prieš užsakydamas paklausk mūsų. Bet kokiuose urmu pirktuose ankštiniuose gali pasitaikyti smulkių akmenėlių, todėl prieš virimą jie perrenkami. Valgyk juos tik virtus, niekada žalius.

Du dalykai, kurių šis puslapis netvirtina. Mūsų tiekėjas nenurodo, kur šie avinžirniai buvo užauginti ir ar jie buvo laikomi atskirai nuo kviečių ir miežių, todėl čia neminima jokia šalis ir jie neparduodami kaip produktas be gliuteno. Avinžirniai taip pat plačiai parduodami su ilgais tariamų poveikių sąrašais, ir šis aprašymas nė vieno jų nekartoja. Jie parduodami kaip maistas, o ne kaip teiginys apie sveikatingumą; niekas čia nėra medicininis patarimas.

Džiovinti avinžirniai išsilaiko ilgai, bet ne amžinai: seni avinžirniai ilgiau minkštėja, o šiltoje virtuvėje atidarytas maišelis gali pritraukti smulkius sandėliuko vabzdžius. Laikyk maišelį sandariai užspaustą, vėsioje ir sausoje vietoje, atokiau nuo prieskonių ir kitų savo kvapą turinčių maisto produktų, arba supilk avinžirnius į stiklainį su sandariu dangteliu. Geriausio skonio tikėkis maždaug metus nuo pristatymo, kol maišelis lieka užsandarintas, ir maždaug šešis mėnesius jį atidarius. Šiek tiek dulkių maišelyje yra normalu, jos nusiplauna. Jei kada nors pamatysi smulkių vabzdžių, plonų voratinklių ar mažų skylučių avinžirniuose arba jie ims atsiduoti tvankiu rūsio kvapu, geriausia juos išmesti.